Šiandienai prisirinkau žodžių apie žinojimą. Prisiminiau, kažkada mano mokykloje ant sienos buvo užrašas: „O kas, jei viskas, ką žinai, yra netiesa?”
Nekenčiu knygų. Jos mus išmoko tik kalbėti apie dalykus, apie kuriuos nieko nežinome.
Jean Jacques Rousseau
Į gūdžią tamsą žengia tas, kas kliaujas neišmanymu, bet į dar gilesnes tamsybes, kas mėgaujas pažinimu.
Upanišados
Tik nežinodamas gali sužinoti.
Doc. E. Laurinaitis, MF dėstytojas
Pamenu, kažkada tikrai ilgai įsistebeilijęs žiūrėjau į seismografą, bandžiau suvokti jo reikšmę ekspozicijoje
Mantas Lesauskas, dizaineris
Konspektų paieška ir bandymas atsirinkti, kas teisinga, o kas ne; abejonės dėl tiesos, kurią rašo vadovėliai; vadovėlis A sako, kad yra taip ir taip, o vadovėlis B sako, kad būna kitaip; praleidžiami puslapiai, nes „ai čia mokiausi pernai, tai žinau“; nes kolega C įsijautęs aiškina kolegei D, apie tai, kas ir kaip, nors pats dar nieko nepatyrė, o viską sužinojo iš kolegos E; kartais žiūri į daiktą ir žinai, kas čia yra, bet taip pat žinai, kad šiame kontekste jis turi visai kitokią, simbolinę, prasmę, bet tu nežinai, kokią; kai žinai situacijos ir ką joms atsiradus reikia daryti, bet nežinai kaip, nes moko teorijos, bet nesako, ką daryti, kai tas teorinis atvejis virsta praktiniu; tas keistas santykis, tarp žinojimo ir tikėjimo – eini į pratybas/seminarą/laboratorinį su viltimi „iniciatyva-skatinimas“, bet gauni „maksimalus efektas -nevartokite nereikalingų žodžių“;
Šviesos,
D.
