Ar kada stebėjote, kaip vakaras persilieja į naktį?
Kaip viskas nutyla, gęsta kas trečias krizinis žibintas,
Visa, kas gyva, užmiega, palieka viską šiam pasauly
Palieka tam, kad nors kelias valandas pabūtų ten,
Kur nėra jokių rūpesčių, jokių suvaržymų ir laiko apribojimų,
Juk sapnuodami per vieną naktį nugyvename dešimtmečius,
Per vieną naktį galime gimti, subręsti ir pasenti..
O ryte, prieš pat saulėtekį, grįžtame lyg niekur nieko..
Dažnas net neprisimena visų nakties kelionių ,
Viso to, kas, rodos, buvo natūralu ir taip teisinga,
Tiesiog atmerkiame akis ir toliau bandome neišeit iš savo kelio,
Bet nedažnas pagalvoja, kad ieškodami kažko naujo šalia savęs,
Neatrandame visai kito pasaulio, kurį slepia mūsų sąmonės..