Sveiki,
Atsiprašau už nesklandumus. Pasireiškė lyrizmas. Nebepavyksta išgauti juodos ironijos. Lai poezija alsuoja.
Tamsi aistra sklinda iš sielos, laižant tau ausis. Jauti kaip raudonis teka nuo lūpų kalbant apie seksą . Delikačių temų pašnekovas tampa intymiai artimas, jis šnibžda, alsuoja pravira burna, tu užsimerki …
Prigludau Tau prie ausies
Raudoniui liejantis nuo lūpų
Siūbuojant medžiams nuogiems
Už Tavo sielos durų
Jaunutės mergaitės dvyliktųjų metų vasarą atskleidė gyvuliškus instinktus ir jų buitiškumą. Vasaros nebuvo deginančiai karštos – saulė nušviesdavo 213 palatą, bet nepaversdavo jos pirtimi. Nepadorūs pasakojimai nenukeldavo manęs į seksualinių fantazijų visatą ir pirštai dar manęs neliesdavo. Keista, juk tos mergaitės, viena keturiolikos, kita šešiolikos, kalbėjo apie viską, ką tu slepi ir atrandi tik naršydamas pornografinius tinklapius.
Vasaros laisvei ir ligoninės tylai tarpstant aplinkui, pietų miego laiku susėsdavome ant balta patalyne aptrauktų lovų ir kalbėdavome apie patirtį su savimi, patirtį su vaikinais. Jos buvo alkanos, jos buvo tokios ištroškusios… jas pasotinti galėjo tik kitas kūnas.
Ir Agnė buvo pamaitinta. Šešiolikos. Ji buvo mano lovos kaimynė, kai tai atsitiko – savaitgaliui išvažiavo į pajūrį, o grįžusi jau buvo kita. Iš akių virto džiaugsmas ir paslaptis. Pasimylėjo. Aš nieko nesupratau. Nesupratau to džiaugsmo ir to jos aiškinamo palengvėjimo. Lyg iškritusi iš medžio vaikščiojo naktį palatoj. Saldumas.. jai buvo saldu.
Inga.. kaip jai turėjo būt nemalonu..
Ar žodžių saldybė buvo nulaižiusi tave medumi? Lyg drugelių prileistų į mintis… medžiotojas pina voratinklius, prie kurių limpa jaunų mergaičių viltys.. prilipus viltims, mergaitės nusirengia. Atsiranda šansas meilės cirko artistui patenkinti savo troškimus.
Nulaižiau medumi Tau mintis
Saldžių žodžių grožybe
Aplinkui miršta pati mirtis
Patenkinus kūno silpnybes
Inga jau keturiolikos buvo turėjusi tris „pirmus“ kartus. Pirmųjų bandymų metu pamačiusi spermą apsivemdavo. Bet galiausiai jai pavyko. Ir kokia ta žodžių grožybė priverčianti imtis veiksmų, nuo kurių tave pačią pykina? Ir tada man paaiškėjo.. niekas neturi teisės iš manęs reikalauti to, kas man vienai priklauso. Aš pati duosiu, kai nuspręsiu pasidalinti.
Kiti išgirsti pasakojimai nebuvo tokie įdomūs… jie nebebuvo pirmi. O kai gyvenimas prisipildo įvykių nelabai įdomu klausytis. Kai galiausiai perpranti žaidimo taisykles (pats/-i), belieka tik žaisti. Ir jausti kaip nuo šių pasakojimų bėga nuo lūpų raudonis…
Surinkai man visas sirpstančias vyšnias
Iš savo sielos tamsaus sodo
Aš užsakysiu už mus abu mišias
Nes mudu amžiams praradome Rojų
Su pagarba
Jūsų pacientas
p. s. merginų vardai buvo pakeisti.