Sveiki.
Per atostogas netyčia pamačiau tokį filmą – „Phoebe in Wonderland“ (2008). Sakau netyčia, nes pradėjau jį žiūrėti nė neįsivaizduodama apie ką jis – o taip nutinka retai, nes paprastai kompiuteryje filmas atsiranda tik tuo atveju, jei kažkur kažką apie jį išgirdai, kas nors parekomendavo ar pamatei jo anonsą kino teatre, belaukdamas kito filmo.
“Phoebe in Wonderland” į mano akiratį pateko visai atsitiktinai ir, turiu pasakyti, mane sudomino. Ne tiek dėl režisūros ar scenarijaus (kurie, beje, tikrai neblogi), kiek dėl tematikos – mat jame pasakojama apie mergaitę, turinčią Tourette sindromą. Tiesa, jis diagnozuojamas tik filmo pabaigoje, bet to žinojimas iš anksto filmo esmės nekeičia, tad, tikiuosi, niekas nesupyks, kad tai išdaviau :)
Anksčiau šio sindromo nežinojau – tiksliau, apie jo simptomus buvau girdėjusi ir net akivaizdžiai mačiusi, tačiau nemaniau, kad tai apibrėžiama kaip sindromas. Tad pažiūrėjusi „Phoebe in Wonderland“ iškart pagūglinau ir išsiaiškinau, kame esmė. Esmė buvo įdomesnė, nei tikėjausi, taigi sugalvojau pasidalinti su jumis :)
Tourette (lietuviškai galima sakyti Tureto) sindromas yra paveldimas neuropsichiatrinis sutrikimas, priskiriamas prie tikų. Kas yra tikai, daugelis gerai žino – tai ne vien akies trūkčiojimai ir keisti mirkčiojimai, bet ir krenkštimas, kosėjimas, nosies traukymas ir visokie kitokie keisti veido, galūnių ar net viso kūno judesiai ne laiku ir ne vietoje. Tai – vadinamieji fiziniai tikai, tačiau Tureto sindromas diagnozuojamas tada, kai prie įvairių fizinių tikų prisideda bent vienas balsinis/foninis tikas. O tai ir yra įdomioji dalis.
Apie 10% pacientų būdinga koprolalia – tai netikėtas, nevaldomas keiksmažodžių ar nepriimtinų visuomenėje frazių pasakymas ar net sušukimas. Tai galite pamatyti šitame filmuke – jis nėra suvaidintas, žmonės išties kenčia nuo koprolalijos, nors, kaip matysite, ir patys kartais iš to pasijuokia.
Taip pat gali pasireikšti echolalia – kitų žmonių pasakytų žodžių ar frazių atkartojimas (tai labai gražiai parodyta mano minėtame filme – beje, mažoji aktorė Elle Fanning (nuotraukoje) tiesiog nuostabiai atlieka savo vaidmenį) bei palilalia – savo paties žodžių kartojimas.
Žmogus negali savęs nuo viso to sulaikyti – jis tiesiog privalo tai padaryti, nors pats nežino kodėl. Šitaip ir mažoji Phoebe (Fibi) aiškinasi tėvams ir direktoriui…
Taigi Tureto sindromas dažniausiai pasireiškia vaikams (gūglindama radau informacijos, kad maždaug 1-10 vaikų iš 1000 turi šį sindromą). Augant simptomai silpnėja ar net visai išnyksta. O suaugę žmonės, tebeturintys Tureto simptomų, kuriam laikui geba suvaldyti savo tikus, tačiau paskui tai lemia ryškų jų pasireiškimą (tarsi sprogimą).
Taigi prisiskaičiusi internete apie Tureto sindromą pirmiausiai supratau, kad gyvenime esu sutikusi ne vieną žmogų, kuris, jei ir neturėjo šio sindromo, tai bent jau aiškiai atspindėjo jo simptomus. Manau, ir ne vienas iš jūsų kažką panašaus esate matę – būtų labai įdomu, jei pasidalintumėte savo žiniomis ir patirtimi komentaruose ;)
„Phoebe in Wonderland“ trailer‘į galite pamatyti čia. Filmas gali pasirodyti vaikiškas, nors JAV uždėjo jam amžiaus limitą N-13 – pažiūrėję filmą, manau, suprasite kodėl.
Gražaus vakaro,
Gilė