Kai baigiasi sesija, protas būna išsunktas, o akys apraibusios nuo spausdinto žodžio. Rodos norėtųsi atsiriboti nuo bet kokio objekto, kuris savo forma ar turiniu primintų “tą nelemtą X dalyko vadovėlį”. Visgi, po geros savaitės smegenų ląstelės regeneruoja ir vėl išgyveni “nušvitimą”, nes supranti, jog pasaulyje yra daugiau džiaugsmų nei miegas, valgis, konspektai ir facebook’as.