Sveiki, Atsiprašau už nesklandumus. Pasireiškė lyrizmas. Nebepavyksta išgauti juodos ironijos. Lai poezija alsuoja.

Skaityti toliau...

Sveiki, gulint lovoje ir gromuliuojant prisiminimus (nei vienas iš paminėtų faktų ir istorijų nėra išgalvotas ar pramanytas, viską liudija mano gyvenimas ir atmintis), supratau, kad meilė – tema, kurios banalumas nesumenkins. Ar meilė būna ligoninėj? Būna. Mano geriausios draugės romanas su vaikinu užsimezgė būtent čia. Deja, tai tik išimtis, patvirtinanti taisyklę – jausmai lyg kurortiniam [...]

Skaityti toliau...

Ką būtent man, ligoninių augintam vaikui, reiškia tas atšiaurus pastatas, kurio koridoriai kvepia vaistais? Balti ilgi ir susipynę koridoriai. Man visa tai asocijuojasi su namais. Namais, kuriuose ramu ir gera. Sielos vidybėje. Nes jei atvirai, ligoninėj atsidūrus tavo asmuo išsitrina. Tavo ligos kortelė patampa tavimi, o tu pats – mėsos gabalu, kurį reikia išgydyti. Tai išlaisvina! Gali būti radikalus iki pasiutimo, nacionalistas iki išprotėjimo ar religinis fanatikas. Ligoniui šiais laikais daug kas atleistina. O ir privatumas aukščiausio lygio – pasiilsi nuo feisbuko primesto viešo asmens statuso. Tad pagulinėti vienam ar anam skyriuj visai sveika. Svarbu, kad viskas gerai baigtųsi.

Skaityti toliau...