Ar kada stebėjote, kaip vakaras persilieja į naktį?
Kaip viskas nutyla, gęsta kas trečias krizinis žibintas,
Visa, kas gyva, užmiega, palieka viską šiam pasauly
Palieka tam, kad nors kelias valandas pabūtų ten,
Kur nėra jokių rūpesčių, jokių suvaržymų ir laiko apribojimų,
Juk sapnuodami per vieną naktį nugyvename dešimtmečius,
Per vieną naktį galime gimti, subręsti ir pasenti..
O ryte, prieš pat saulėtekį, grįžtame lyg niekur nieko..
Dažnas net neprisimena visų nakties kelionių ,
Viso to, kas, rodos, buvo natūralu ir taip teisinga,
Tiesiog atmerkiame akis ir toliau bandome neišeit iš savo kelio,
Bet nedažnas pagalvoja, kad ieškodami kažko naujo šalia savęs,
Neatrandame visai kito pasaulio, kurį slepia mūsų sąmonės..

Sveiki,

gulint lovoje ir gromuliuojant prisiminimus (nei vienas iš paminėtų faktų ir istorijų nėra išgalvotas ar pramanytas, viską liudija mano gyvenimas ir atmintis), supratau, kad meilė – tema, kurios banalumas nesumenkins. Ar meilė būna ligoninėj? Būna. Mano geriausios draugės romanas su vaikinu užsimezgė būtent čia. Deja, tai tik išimtis, patvirtinanti taisyklę – jausmai lyg kurortiniam romane – poilsis baigiasi, meilė irgi užsiriša. Tačiau šie trumpučiai nutikimai išlieka ilgam. Aš dar dabar prisimenu, kaip eidavome Į Traumatologinį, pagarsėjusi vaikinų gausybe ir jų domėjimusi merginomis, susipažinti. Nors neduokdie… po kelių sėkmingų kabinimų susižavėjimas jų kaip blogų berniukų reputacija dingsta.. Hormonams siaučiant organizme, akytės norom nenorom šaudo aplinkui esančius, siekiant surasti potencialų taikinį. Jausmų upės liejasi, o „barbarai“ gydytojai jas trypia kojomis ir nė nepastebi, kad berniukas pradėjo anksčiau vaikščiot dėl mergaitės iš gretimos palatos…
Skaityti toliau "Paciento laiškas nr. 2"

― Laba diena, jums skambiname iš Dalinio svajonių išsipildymo departamento. Mūsų duomenų bazėje dar prieš penkias minutes ir trisdešimt keturias sekundes buvo užfiksuotos 6 didelės ir ilgalaikės svajonės, bei 7 982 spontaniškos svajonės, jums dar žinomos kaip norai, troškimai, pageidavimai, aistros, užgaidos ir panašiai. Kadangi prieš penkias minutes ir keturiasdešimt devynias sekundes jūs vėl užsinorėjote, mes jums nusprendėme dalinai išpildyti šią svajonę.
Skaityti toliau "Dalinio svajonių išsipildymo departamentas"

Sveiki,

išsiritau iš lovos, kurios aukštis reguliuojamas pulteliu, įsispyriau į šlepetes ir nuėjau prie liftų. Trečiam aukšte iš automato galima nusipirkti skanios ir pigios arbatos. Šalia Traumatologinio. Nusipirkęs mėgstu atsisėsti ir ramiai pagurkšnoti, pamąstyti. Ir šią akimirką kaip eilinį kartą dūmoju pasirėmęs ranka ant juoda dirbtine oda apmušto suolo , kad „kaip kažin ką, nieko po galais tie gydytojai neišmano, o neišmano,  nes neturi net galimybės pažint“. Apie ką aš čia dabar kalbu? Apie pacientus. Jeigu ir kursiu filmus, tai tik apie ligonines, įstabias vietas, kur žmones išdrįsta kalbėti, ką jie galvoja, kur atrodo nieko nevyksta, o vyksta tiek daug… Išties.. niekada nesigailėjau ten prabuvęs tokią nemažą savo jaunystės gyvenimo dalį. Šiais metais gulėjau jau penkioliktą kartų (Reanimacija – tie keli kartai neįsiskaičiuoja) Tuoj aš jus, būsimieji medikai, supažindinsiu su savimi (ar bent jau savo požiūriu), Pacientu, kuris žavisi jumis, bet per daug nesidomi.
Skaityti toliau "Paciento laiškas"

Sveiki.

Matyt, stebitės, kodėl taip retai mūsų tinklaraštyje atsiranda naujų straipsnių.

Gal manote, kad praradome ūpą? Tikrai ne, nesuklyskite.

Tuojau ši paslaptis bus atskleista.

Skaityti toliau "[specialioji tarnyba]"

<…> visi tie silpnapročiai mokslininkai, moralistai, spiritualistai, inžinieriai, žymūs politikai, literatai ir visi kiti nesuvokia, kad žmogus turi gyventi kaip žmogus, o ne kaip baidyklė su smegenimis ir siela.

Aldous Huxley
Skaityti toliau "Sekmadienio"

Šiandienai prisirinkau žodžių apie žinojimą. Prisiminiau, kažkada mano mokykloje ant sienos buvo užrašas: „O kas, jei viskas, ką žinai, yra netiesa?”
Skaityti toliau "Sekmadieninis vagimas. Žinojimas"

Rašydama šį banalų eilėraštuką galvojau, kiek galima pasakyti, o kiek nutylima. Kiek galima daug padaryti, o kiek nepadaroma. Šis eilėraštis, tai drovus mano pasipriešinimas neišsakytiems žodžiams ir nepadarytiems darbams.  Linkiu pamąstyti.
Skaityti toliau "Diagnozė"

“Netrukus jie sutiko du žmones – kiškį ir ežį.” Janosch

Labas.

Pirmadienio proga norėčiau pasidalinti viena neilga pasaka. Tai nėra įprastinė liaudies pasaka. Šią pasaką sukūrė vokiečių rašytojas ir dailininkas Janošas (Janosch). Įdomus faktas – Janošą jaunystėje išmetė iš meno akademijos kaip „neturintį talento“, o praėjus keleriems metams po išmetimo jis išleido pirmąją savo knygelę.

Manau, daugumai bus žinoma knygelė „Panama labai graži“ – apie Tigriuką ir Meškiuką, kurie norėjo nukeliauti į Panamą, o galiausiai apėję didelį ratą grįžo namo ir nusprendė, kad ten jau Panama – jų svajonių šalis. O paskui, žinoma, ilgai ir laimingai ten gyveno. Štai iš šios knygelės ir citata viršuje, kuri man labiausiai įstrigo, kai atsiverčiau “Panama labai graži” po dešimties metų pertraukos.

Taigi dabar noriu pasidalinti kita, labai šmaikščia Janošo pasakaite apie tinginystę, tiksliau, apie tinginį Heincą. Tinkama ne tik vaikams, bet ir suaugusiems. Gal net labiau suaugusiems :)

Skaityti toliau "Smagiai apie tinginius"

Kam išradinėti dviratį, kai dviratis jau išrastas? Kiekvieną sekmadienį pasistengsiu pasidalinti kokia nors man patinkančia ištrauka iš publicistikos, prozos ar poezijos. Manau, kad literatūros aprašai ir nuorodos yra puiku, bet gyvas turinys dar puikiau.

Prasidėjusio rudens proga, sugrįžimo prie rutinos, disciplinos ir visko, kas nepasiilgta, įdedu Šamano eilėraštį.
Skaityti toliau "Sekmadienio svetimi žodžiai"