Kai baigiasi sesija, protas būna išsunktas, o akys apraibusios nuo spausdinto žodžio. Rodos norėtųsi atsiriboti nuo bet kokio objekto, kuris savo forma ar turiniu primintų “tą nelemtą X dalyko vadovėlį”. Visgi, po geros savaitės smegenų ląstelės regeneruoja ir vėl išgyveni “nušvitimą”, nes supranti, jog pasaulyje yra daugiau džiaugsmų nei miegas, valgis, konspektai ir facebook’as.
Skaityti toliau "“Medicininė” literatūra Nr.1"

Mylėkite, mylėkitės, nors sako jums – negalima. R.Danys

Kaip išgaruoja paskutinis alkoholio lašas iš kraujo, taip su dūmu pranyksta tai, ką jūs visi vadinate prisirišimu, meile, ištikimybe. Būna prabundi ryte sopančia širdimi… Ne, ne dėl to, ką jūs visi pagalvojote…
Skaityti toliau "Aistra"

“Gyvenime yra tik dvi tragedijos: pirma yra negauti to, ko trokšti, antra – tai gauti.”

O. Wilde

Rugsėjo pirmoji, gimtadienis ir sausio pirmoji – per dvylika metų mėnesių mus ištinka treji didieji naujieji metai ir penkiasdešimt dveji mažieji. Ir prieš kiekvienus iš jų nori ar nenori kaip tuščias indas prisipildai vilčių ir ketinimų padaryti ateinantį gyvenimą šiek tiek geresnį ir gražesnį, nei buvęs lig tol, nesvarbu, kas tai būtų: dar viena dieta, gyvenimas be cigaretės ar pažadas pagaliau nebeatidėlioti darbų.
Skaityti toliau "Rugsėjo pirmoji"

Kas slapčiomis
Stebi mano šešėlį?
Lapas nukritęs

Čičegu Kavai

Skaityti toliau "HAIKU – greita ir maloni saviraiška"

Jau skaitėte šį mano tekstą,

Jau girdėjote iš mano lūpų šiuos žodžius,

Jau matėte už lango šį mūsų miestą..

Ir jame skrajojančius paukščius..

Kaip ir daugelis dalykų, taip pat ir šis įvyko netikėtai. Kiekvienas praėjęs antro kurso pragarą supras mane, kai pasakysiu, jog šią vasarą visai neketinau dirbti, nes jaučiausi nusipelniusi atostogų. Pinigai gal būtų buvę ir ne pro šalį, bet neturėdama didelės patirties nekvalifikuoto darbo nebūčiau norėjusi imtis, o to, kas susiję su medicina, žinojau, net jei ir rasčiau vietą, greičiausiai tik kaip savanorė kur nors, kur ne ką ir bepamatysi, taigi mano ilsėjimosi planams niekas netrukdė. Tik štai, artėjant pavasario sesijai vieną kartą apsilankiau grupės skype konferencijoje (skype paskutiniu metu beveik visai nesinaudodavau, nes tai užimdavo per daug laiko, tad stebuklas, kad iš vis tai pamačiau) – grupiokė, draugo paprašyta, platino žinutę apie tai, kad skautų stovyklai reikia mediko, kuris už šiokį tokį atlyginimą galėtų savaitę pagyventi miške ir suteikti pirmąją pagalbą bei objektyviai įvertinti ar reikia žmogų vežti į ligoninę. Susidomėjau. Vos prieš dvi dienas galvojau kaip niekur nedirbsiu ir ilsėsiuosi, bet šis pasiūlymas pasirodė per daug patrauklus.
Skaityti toliau "Patirtis: medikas skautų stovykloje. I dalis. Pradžia: pasiūlymas, pasiruošimas ir pirma diena"

Universitetas vasaros praktikų studentams neorganizuoja. Ieškai pats. Kartais randi. Būna, duoda darbo, siurbi į save žinias ir patirtis. Klausausi pokalbių, žiūri į darbuotojus. Kartais naudinga, kartais kamuoja nuobodulys, tada stebi aplinką. Stebi save.
Skaityti toliau "Ką jaučia medikas"

Skaityti toliau "Ne apie rudenį"

  „Rugpjūčio 31-os naktį lietaus tikimybė nedidelė, dieną vietomis, daugiausia pietiniuose rajonuose palis. Temperatūra išliks…“ Ne. Ne, šįkart ne apie orus. Ne, ir ne apie politikos aktualijas. Ir netgi ne apie karščiausias naujienas iš žvaigždžių gyvenimo. Šį kartą pakalbėkime tiesiog paprastai apie žmones, gyvenančius tarp mūsų ir su mumis.
  Medicinos studentai patys apie save – kuo gyvena, ką išjaučia, ką pamato. Gyvenimas studijuojant mediciną „iš pirmų rankų“. (Kam to reikia ir ar kam nors tai įdomu? – ) Studentai medikai daugeliui atrodo uždara bendruomenė, kurios nariai bendrauja tik su „savais“, laisvu nuo studijų laiku mokosi ir gyvenime turi vienintelį džiaugsmą – „kalti“. Tačiau tikrovėje galbūt yra ne visai taip?.. Galbūt medikai gyvena pakankamai įdomų gyvenimą, keliauja, groja, piešia ar net kuria eiles?
  Į šiuos klausimus atsakyti pabandys grupė Medicinos fakulteto studentų, pasivadinusių Antagonistais. Kaip jiems seksis, laikas parodys, tačiau Antagonistai tikisi Jūsų, mieli skaitytojai, pagalbos – pastabų, kritikos, o galbūt kartais ir pagiriamojo žodžio. Visa tai mielai priims mūsų laiškų dėžutė laiskas@antagonistai.lt.
  Tiek trumpai, tikėkimės, ne trumpo kelio pradžiai.

    Vale!
    Radasta