Rašyti apie bendravimą sunku, ypač, kai baltas wordpress’o langas atrodo per didelis ir pernelyg pilnas galimybių, o mano žodžiai jame – per menkai tas galimybes pildantys. Taip pat reikia pripažinti, kad ir kalbėti apie žmones aplink dažniausiai norisi tada, kai pastarieji, rodos, tiesiog prašyte prašosi ne pačių gražiausių epitetų… Bet aš nekalbėsiu apie meilę tam [...]

Skaityti toliau...

Draco dormiens nunquam titillandus (Niekada nekutenk miegančio drakono) Miegas man visada atrodė svarbus, o pasakymas, kad daug miegoti neverta, nes „žmogus pramiega pusę savo gyvenimo“, niekad nepatiko. Nes miegoti – vienas iš puikiausių dalykų tame gyvenime! :) Žodžiu, miegą galėčiau priskirti savo POMĖGIAMS. Manau, ne vienas mąsto panašiai kaip aš, ypač išsiilgę saldaus miego medikai. [...]

Skaityti toliau...

Rašydama šį banalų eilėraštuką galvojau, kiek galima pasakyti, o kiek nutylima. Kiek galima daug padaryti, o kiek nepadaroma. Šis eilėraštis, tai drovus mano pasipriešinimas neišsakytiems žodžiams ir nepadarytiems darbams.  Linkiu pamąstyti.

Skaityti toliau...

Kaip ir daugelis dalykų, taip pat ir šis įvyko netikėtai. Kiekvienas praėjęs antro kurso pragarą supras mane, kai pasakysiu, jog šią vasarą visai neketinau dirbti, nes jaučiausi nusipelniusi atostogų. Pinigai gal būtų buvę ir ne pro šalį, bet neturėdama didelės patirties nekvalifikuoto darbo nebūčiau norėjusi imtis, o to, kas susiję su medicina, žinojau, net jei [...]

Skaityti toliau...

Universitetas vasaros praktikų studentams neorganizuoja. Ieškai pats. Kartais randi. Būna, duoda darbo, siurbi į save žinias ir patirtis. Klausausi pokalbių, žiūri į darbuotojus. Kartais naudinga, kartais kamuoja nuobodulys, tada stebi aplinką. Stebi save.

Skaityti toliau...