Šiandien ant peties nutūpė sniegena. Savo buku snapeliu ji kapojo ir draskė blakstienas lyg laumės sutaršytus ašutus. Verkiau. Nepadėjo. Bandžiau juoda plunksna įrėžti atiminimą ant plūduriuojančio Neries ižo, palikti dalį savęs miestui, savo sostinei. Tačiau pavyko išverkti tik mažą ledokšnį. Juo ir pabučiavau upės krantą. Tokiu aistringu šaltu bučiniu. Taip, kaip bučiuoja mirtis, net spausdama šonkaulius [...]